Vis neduoda ramybės Renatos Dubinskaitės straipsnyje "Nebus visiškai neteisinga teigti, kad nėra tokio daikto kaip bloga fotografija" (Lietuvos fotografija vakar ir šiandien, 2006) taiklus pastebėjimas, kad daugelis Lietuvos fotografų eksplotuoja "autorinės fotografijos" strategiją, pasireiškiančią per dominuojančią temą ar formalų efektą. Tęsiant šią mintį toliau galima diskutuoti, kad ne tik Lietuvos fotografijos mokyklos karta, bet ir […]
Istorija irgi tampa svarbiu įvairaus pobūdžio šiandienos diskusijų objektu: išaugome iš tų laikų, kai tikėjom (ar tikėjom, kad tikime), jog istorija yra objektyvi, susiformavusi, o ne suformuota (ir nuolat formuojama), t.y., kad istorija = įvykusių praeities procesų virtinė. Šiandien tikime, kad istorija yra kuriama, rašoma, braižoma, kad ji yra selektyvi ir veikiau artima ne objektyvių […]
Kaip atsiras žemėlapiai? Tiesiog bus pasitelkiamos dvi strategijos: informacijos vizualizavimo programinė įranga ir menininkų-dizainerių vaizduotė. Tai reiškia, kad pirmu atveju galingos informacijos vertimo į vaizdą programos apdoros didelius kiekius informacijos ir pateiks ją užprogramuota forma. Antru atveju dizaineriai ir menininkai brėš intuityvius žemėlapius ir linijas tiek ranka, tiek pasitelkdami dizaino programas. Apie informacijos vizualizavimą galima […]
Netikėtai viename Kiolno knygyne aptikta knyga "Laiko žemėlapiai: kolektyvinė atmintis ir socialinė praeities forma" (orig. "Time Maps: Collective Memory and the Social Shape of the Past") padėjo pasistūmėti mano mintims stipriai į priekį. Istorikas ir sociologas Eviatar Zerubavel apžvelgia per šimtą šaltinių ir konstruktyviai susistemina modelius kaip mes konstruojame istoriją per sociomentalinius žemėlapius. Pagrindinė jo […]